žydalka

מydálka sf. (1) NdŽ, Akm, Krč; FrnW 1. žr. žydelka 1: Nunešėm tai žydálkai parduot tuos kiaušinius Lkč. Vieną sykį Kriaučiūnienė, būdama nėščia, susibarė su žydalka dėl užmokesnio Pt. Viena jauna žydalkė̃lė neša alaus ZtŽ. O štai buvo tenai mokytinis, nekuris vardu Timoteušas, sūnus moteriškės žydalkos tikinčios, iš tėvo pagono GNApD16,1. ^ Išsimoliavojus kaip žydálka Sml. 2. gaisrena: Vasarai įpusėjus, užsinešė žydálkos Lnkv. Nuo žydálkų visa pieva rausta Všk. Kaip kam, sako, ir tos žydálkos gražios Všk.